Psichika ir psichologija
Jei žodyne ieškotumėte žodžių „empatiškas“ ir „empatiškas“, pastebėtumėte, kad jie kasdieniškai vartojami pakaitomis. Abu žodžiai yra pagrįsti graikų žodžiu empatheia, reiškiančiu „jausmas“.
Empatija yra sugebėjimas suprasti ir pasidalyti kito jausmais. Tai labai svarbus žmogaus bruožas, kurį visuomenė bando įteigti vaikams nuo mažens. Kaip ir dauguma bruožų, jei tai nėra pusiausvyra, tai gali sukelti problemų.
Psichinės ir magiškos bendruomenės atstovai yra linkę skirti empatišką ir empatišką elgesį. Vienas jų vertinamas kaip psichinis sugebėjimas, o kitas - psichologinis bruožas.
Emocinis perkrovimas
Per didelis jausmas
Vidutinis empatijos laipsnis yra normalus ir sveikas, nes tai padeda mums susieti vienas su kitu kaip su žmonėmis. Kai kuriems žmonėms trūksta empatijos, pavyzdžiui, psichopatams ir sociopatams, ir tai gali paversti juos sunkiausiais atvejais, kai reikia, žmonėms susidoroti, arba blogiausiai, kelti grėsmę visuomenei. Iš kitos pusės, yra tokių, kurie tarsi išreiškia nepaprastą empatiją.
Psichologai tai vadina hiperpatijos sindromu arba emociniu reaktyvumu. Tai reiškia žmones, kurie jaučia tiek daug empatijos kitų atžvilgiu ir priima kitų žmonių kančias tokiu mastu, kad tai tampa našta. Pernelyg blogas jausmas kitiems, kenčiantiems nuo skausmo ar prislėgtiems, gali sukelti didžiulę empatiją turinčiam asmeniui emocijas patirti taip pat atkakliai, jų kūnas išskiria tuos pačius streso hormonus ir patiria tą pačią kovos ar skrydžio reakciją, tarsi jie buvo tie, kurie patiria problemą iš pirmų rankų. Jiems sunku emociškai atsiriboti. Ši emocinė perkrova gali nualpti.
Tiek empatiški, tiek empatiški žmonės patiria padidėjusią emocinę reakciją į kitus, tačiau skirtumas yra tas, kas sukelia reakciją. Empatiškam žmogui tai psichologinė. Empatiškam asmeniui tai yra psichika.
Empatiškas ir empatiškas
Empatiškas žmogus yra tas, kuris augdamas gali patirti neišspręstų emocinių traumų. Jie gali būti susiformavę nesveiki emociniai prisirišimai ankstyvoje vaikystėje arba užaugę aplinkoje, kuri skatino daug nerimo ir kaltės. Bet kokiu atveju jų padėtį lemia aplinkos problemos. Tas pats asmuo, augantis visiškai kitoje aplinkoje, galbūt niekada nebuvo sukūręs problemos.
Empatiškam asmeniui ši problema neapsiriboja aplinka. Jie patiria psichinius sugebėjimus. Aplinka gali prisidėti prie to, kaip jie susidoroja su šiuo perkrovu, tačiau perkrova kyla ne iš jų pačių psichinės antenos, o ne iš jų auklėjimo. Net jei jie būtų užauginti idealioje aplinkoje, jie vis tiek pasireikš ir bus paveikti kitų emocinės būsenos didesniu mastu nei paprastas žmogus.
Kartais gali būti sunku pasakyti skirtumą, tačiau yra keletas patarimų, kurie gali parodyti, ar esi empatiškas, ar tikras empatiškas.
Sąveika: pagrindinis skirtumas
Empatiški žmonės turi turėti tam tikrą sąveiką su žmogumi, kad galėtų patirti empatiją. Tai pagrįsta komunikacija, tiek žodine, tiek neverbaline. Empatiškas žmogus renkasi kūno kalbą, socialinius patarimus arba klausosi, kaip kitas žmogus išreiškia save. Jie gali verkti žiūrėdami reklamą, kuri traukia širdies stygas, arba gali nudirbti dėl kažkieno netinkamo pasakojimo.
Bet kuriuo atveju empatiškas asmuo supranta kito asmens emocinę būseną ir (arba) situaciją, sukeliančią tą emocinę būseną. Būtent tada jie pradeda užvaldyti emocijų.
Jei empatiškas žmogus sėdėtų atlošęs su labai depresyviu asmeniu, nebent depresija sergantis asmuo darytų kokį nors triukšmą ar išraišką, empatiškas asmuo to niekada nesužinotų ir todėl niekada neturėtų emocinės reakcijos.
Psichinėms empatijoms nereikia tokios sąveikos ar sąmoningumo. Be abejo, empatiškas žmogus emocijas kels ir bendraudamas bei bendraudamas, bet jiems to nereikia. Jie renkasi dėl žmogaus „ritmo“.
Empatija gali sėdėti kambaryje ir būti tobula. Kai kuriems nepažįstamiems žmonėms atsitinka sėdėti už jo ar šalia jo, ir staiga empatija pradeda patirti naujas emocijas, kurios tarsi išeina iš kairiojo lauko. Empatija neturi žinoti ar kalbėtis su asmeniu, nereikia žiūrėti į individą ar net žinoti, kad individas ten yra. Empatija netgi gali pakelti emocijas iš visiškai nepažįstamo žmogaus, sėdinčio kitoje sienos pusėje.
Empatiškas asmuo yra mažiau linkęs priversti spektaklį sukurti komercinį ar aktoriaus monologą, nes tai nėra tikros aktoriaus emocijos. Jie ims jausti emocijas, kurias vis dėlto palaidoja ar slepia kitas asmuo, ir tai pajus, net jei nedarys tiesioginio kontakto su tuo asmeniu. Jų intuityvioms antenoms užtenka tiesiog buvimo arti.
Diapazonas ir visas neigiamumas
Empatiškas asmuo, kuris psichiškai pasirenka emocinę vibraciją, patirs daugybę kitų žmonių emocijų. Važiuojant autobusu į biblioteką, empatija gali staiga pradėti jaustis seksualiai dėl to, kas, atrodo, nėra priežastis. Tai gali ateiti iš poros, esančios autobuso gale, turinčių romaną, ir jie pakeliui norėdami pabandyti į kokį sodrų motelį.
Tuo pačiu važiavimu autobusu tie seksualūs jausmai gali staiga būti nustumti į šalį kaip didelis džiaugsmo ir palengvėjimo sklidinas jausmas. Taip yra todėl, kad moteris, ką tik įlipusi į autobusą, sužinojo, kad ji laimėjo loteriją, ir ji teigiamai spinduliuoja pakylėjimu.
Tuomet empatija gali būti nugalėta meile, tai, ko jis pasiima iš šalia esančios motinos, kuri vėsinasi prie savo naujagimio. Tai gali užklupti nepaprastai liūdesio jausmus, kai neseniai našlė pamėgo autobusą.
Psichinė empatija sukels visas emocijas, tiek neigiamas, tiek teigiamas, atsižvelgiant į tai, kokie atsitiktiniai žmonės būna šalia.
Alternatyviai, empatiški žmonės paprastai sugeria tik neigiamas emocijas. Taip yra todėl, kad empatiškas žmogus kovoja su emociniu intelektu ir stabilumu. Jei kažkas kitas jaučiasi laimingas, pasitikintis savimi, energingas, ramus ir pan., Empatiškas žmogus neturi priežasties sumušti, nes viskas gerai. Tik tada, kai kamuoja skausmas ar skauda širdį, empatiškam žmogui sunku su tuo susitvarkyti.
Asmeninė emocinė kontrolė
Kai empatija yra ramioje, tylioje aplinkoje, tokioje kaip jo paties namai, jis emociškai yra gana stabilus. Empatijos paprastai turi aukštą emocinio intelekto laipsnį ir gerai susidoroja su savo emocijomis. Taip yra todėl, kad jie turi tiek emocijų - tiek savo, tiek kitų - patirtį, kad jauname amžiuje jie turėjo pradėti mokytis, kaip efektyviai apdoroti emocijas.
Emocijos, su kuriomis empatijos gali kovoti, yra tos, kurias jie pasiima iš kitų. Juos apkrauna perkrova, nes jie gali įsijungti staiga ir be perspėjimo.
Empatiškas žmogus nelabai gerai susitvarko su savo emocine kontrole. Kai jie įsimyli, jie krenta taip stipriai ir giliai, kad praktiškai paskendę jame. Kai jie būna laimingi, jie yra pasaulio viršuje, o kai jiems liūdna, jie slenka į nevilties gelmes. Išprovokuoti pykti, jie stengiasi neišsiveržti ir nespėti.
Žvelgiant į užuojautą kitiems, jų empatija veikia viršvalandžius ir kovoja su kitų žmonių emocijomis, tarsi tai būtų jų pačių.
Lengvai manipuliuojama ir sunku apgauti
Empatišką asmenį lengvai paverčia emociniai raginimai ir argumentai, todėl juo lengvai manipuliuoja tie, kurie mėgsta ginklu laikyti tokius dalykus kaip kaltė, baimė ir meilė. Empatiškas žmogus yra pažeidžiamas tų, kurie pasinaudotų savo perdėtu užuojautos ir rūpesčio jausmu bei nesugebėjimu atsiriboti emociškai.
Empatiškas individas yra šiek tiek nuovokesnis dėl tos psichinės intuicijos. Jie geriau sugeba pasiimti, kai yra žaidžiami ar apgaudinėjami. Jie nepatenka į nemalonias istorijas ar krokodilo ašaras labai lengvai. Juos sunkiau sutikti su emocine dramaturgija.
Atsiribojimas ir sklaida
Geriausias dalykas, kurį gali padaryti kiekvienas, kuriam yra per daug empatijos, yra išmokti atsiriboti ir atsiriboti emocinių sumaišties viduryje. Galite pamanyti, kad empatijai (psichinei) tai bus sunkiau, tačiau empatijai lengviau išmokti valdyti savo empatiją nei empatiškam asmeniui.
Empatiški žmonės vėl kenčia dėl to, kad yra auginami aplinkoje, kuriai nepavyko įgyti sveikų emocijų apdorojimo ir kontrolės priemonių. Norint atsisakyti psichologinės žalos, reikia įdėti daug darbo, geriausia - pas gerą terapeutą, ir tai gali užtrukti daugelį metų.
Empatiški žmonės taip pat galėjo užaugti tokioje aplinkoje, tačiau kadangi jie visada turėjo tokį emocinį supratimą aukštesniame lygmenyje, jie labiau linkę tai įveikti. Taigi, norint išmokti atsiriboti nuo emocijų, kurias jos kelia iš kitų, ir išmokti jas išsklaidyti, norint išmokti apsisaugoti, reikia išmokti psichikos metodų. Tai gali būti padaryta meditacijos ir eksperimentų būdu, ir gana greitai. Tiesą sakant, empatija, kuri kovoja su visomis gaunamomis emocinėmis vibracijomis, gali padaryti didelę pažangą vos per kelias savaites išmokusi įžeminti, ekranuoti, išvalyti ir nukreipti emocijas, kurios nėra jų pačių.
Štai kodėl jums naudinga sužinoti, ar esate psichinis empatija. Žmonės galbūt jus susiejo su žmogumi, kuris yra per jautrus ar perdėtai emocingas, tačiau taip yra todėl, kad tik nedaugelis supranta jūsų galimybes. Jie elgsis taip, kaip jūs turite silpnybę, kai iš tikrųjų jūs tiesiog grumiatės su nepaprasta dovana.
Pasistengę galite išmokti kontroliuoti savo galimybes ir netgi panaudoti juos, kad gautumėte naudos sau ir visuomenei.